... ir vėl sulėkėme į krūvą pasibūti kartu, šį kartą vėl į Žemaitiją, palei Salaką, nepabūgę nei kiniško viruso, anei tolimų kelionių, ten, kur traukia širdis, kur sutiksi mielą žmogų, kuris jaučia tą patį ką ir tu, kuris kalba ta pačia kalba, nors ir žemaitiškai, kur žmonės vis dar meną senąjį rublį, nors gal jau ir nelabai, nes šilčiausios vilnos kojinės, dabar čia dalinamos visai už dyką ...
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
atgal | namo | viršun |