Lenta mintims

SKELBTI

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2020-03-27, 18:56
WWW puslapis

Linas

... gyvenimai yra du, ir antras prasideda tada, kai supranti, kad gyvenimas yra vienas...

Paskelbta 2020-02-24, 15:11

Zita ir Vaclovas

Sveiki.

Susitikimas! Anksti? Nusiraminam, „žiemą“ dar spėsim išvaryti. Ir Velykas dar atšvęsim.
O jei rimtai, tai užsakėm sodybą rugpjūčio 29-30d. Teko būti vienoj sodyboj pas žemaičius, Kretingos r. Aplinka - puiki, erdvės - į valias, ilsinti 60-mečių kūnus lovų užtenka. Ko daugiau bereik? Tai nusprendėm, kad mūsų būriui visai tinka. Ir suderinom reikalą. Vienam būtų apie 20 eurų. Aišku, Audriaus lenkiškų kainų „nepermušt“, teks vėl grįžt prie lietuviškų.
Jei kas nors buvot kur nužiūrėję vietelę, tai pasaugokit kitiem metam, pravers
Data; rugpjūčio 29-30 d.
Vieta, kas norėtų pasigooglint - sodyba „Senas rublis“, Kretingos rajone.
Tad, jei niekas neprieštarauja - priimkit už faktą. Ir toliau ramiai matuokitės Audriaus maikutes, varykit „žiemą“ iš kiemo, švęskit šventes.
O tiksliau viską apspręsim vasarą.

Geros visiems kloties!

Zita ir Vaclovas

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2019-09-03, 16:37
WWW puslapis

Linas

Sveiki,
visi pateikti vaizdeliai jau savo vietose, tad lankykitės, stebėkite, stebėkitės, grožėkitės ir džiaukitės užsitęsusia vasara...

Puslapio at8.dzindra.lt išskirtinė padėka Audriui ir jo komandai už šymetį renginį.

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2019-08-27, 12:31
WWW puslapis

Linas

Sveiki,

Audrius beieškodamas senų rakandų surado pora istorinių video vaizdelių, tad apsilankykite Briuselyje ir 2001-ųjų Vištytyje ir juos ten surasite.

Vieta: LT//PL - Paskelbta 2019-08-23, 19:04
WWW puslapis

INFO 2019

Gerbiami AT-aštuntokai,

Štai ir atėjo pabaigos pradžia, jeigu turėsime omenyje šią vasarą. Kaip ir kasmet, tų, kurie netingi, laukia susitikimas su tokiais pačiais kaip ir Jūs patrakusiais tradicijų mylėtojais, kurie niekada gyvenime nebalsuos už jokį breksitą ir iš viso šį žodį turėtų įsirašyti sau į žodyną kaip naujausių laikų keiksmažodį: kas kitas, jei ne mes galime sau leisti pildyti keiksmažodžių žodyną, juk prieš trisdešimt šešis metus įsigijome pačią univer-saliausią pasaulyje specialybę - automatotelemechasimpatiką. Et, kad ją kur žaltys tą mūsų specialybę, - taip nusikeiktų mūsų protėviai, - bala jos nematė, su visais tais naujakeiksmiais.

Atsikėlus ankstų rugpjūčio 31-osios šeštadienio rytą pasiruoškime netikėtai minčiai, kuri turėtų smilktelėti kiekvienam iš mūsų į dar nenupraustą galvą: puola lenkai. Sukluskite ir pasiklauskite savęs, ar viskas jau padaryta, ar viskas pasaulyje nuveikta, kad to nebūtų. Ir tuomet visi turėtumėte pajusti, kad be Jūsų gali įvykti tai, ką istorikai vadina nepakartojamu: istoriniai įvykiai (čia pagal Tadą). Kad taip nebūtų, turite visiškai atsipalaiduoti, leisti sau išsižiovauti, išsiraivyti, pašalinti iš galvos negeras mintis, ramiai atlikti visus rytinius ritualus, įskaitant ir nekasdienį rytinės kavos patiekimą sutuoktinei į lovą, ir susiruošti į kelionę. Tuomet visiems turėtų grįžti loginis mąstymas, kuris sako, kad lenkai nepuls, jeigu juos sulaikys jotvingiai ir prūsai, panašiai kaip rusus - ukrainiečiai. Šiemet švenčiame 20-tąsias metines, kai AT-aštuntokai pirmą kartą su daina užėmė Briuselio NATO-ą. Tad kodėl neužėmus ta proga ir senovinės prūsų-jotvingių gyvenvietės. Instrukcija, kaip ten patekti, prikabinta:

Gerbiamieji,

AT-8 eilinis 36-asis susitikimas šiemet vyks rugpjūčio 31-rugsėjo 1 d.d. Lenkijoje, adresu Oszkinie 42, 16-515 gmina Puńsk, Polska . Aprangos kodas - lauko, pagal orą. Nakvynė - kambariuose be patogumų (lova ir balta patalynė garantuota, teritorijoje pilna WC lauko būdelių, yra kabina-dušas). Kam norėsis nakvoti prabangiau, bus galima gauti už atskirą kainą kambarių pas vietinius gyventojus (noclegi), o kas nori dar prabangiau - galima užsisakyti artimiausius viešbučius arba nakvynės namus, bet tą jau reikia daryti iš anksto. Baliaus meniu: suneštinis, garantuotas tik alus - kol pasibaigs, cepelinai - vakare ir rūgšti kopūstų striuba - ryte.

Atvykimas galimas iš dviejų Lietuvos pasienio miestų Kalvarijos (gerai išbandytas) ir Lazdijų (gerai neišbandytas -pirmą kartą paklydau ir nuvažiavau iki Seinų, bet blogai neišėjo - cukrus daugiau kaip dukart pigesnis negu pas mus):

Važiuojant iš Kalvarijos pasienį kertame Budzisko pasienio punkte. Privažiavę artimiausią miestelį Šypliškė (Szypliszki) pasukame į kairę Punsko ir Seinų link, tačiau - dėmesio! - nei vieno iš šių miestų mums pasiekti nereikia. Iškart už Šypliškių yra Slabada, kurios pabaigoje "Y" formos sankryža: nesukam į Punską, laikomės dešiniau Seinų krypties. Toliau važiuojame pagrindiniu keliu per Šlynakiemį apie 8 km, kol pasiekiam Ožkinę ir pamatome jau nebe kelio ženklą, bet medinę lentą su nuoroda "Šilainė", kurios link ir sukame dešinėn. Pravažiavus dar porą kilometrų randame vėl medinį ženklą "Šilainė" ir šalia jo jau mažesnę rodyklę į Jotvingių-prūsų sodybą. Pavažiavę dar kilometrą, pervažiuojame nereguliuojamą geležinkelio pervažą ir jau kaip ir vietoje: rodyklė rodo kairesniu keliu važiuoti 600 m iki mūsų sodybos (dešiniau lieka Šilainė).

Važiuojant iš Lazdijų reikia įvažiuoti į Lazdijų miesto centrą ir ieškoti krypties Galiniai, Punskas. Tas kelias per Salas ir Galinius nuves į Burbiškių pasienio punktą. Tiesa, keliu jį vadinti per skambu, tai keliukas, nors ir asfaltuotas. Į pačius Burbiškius sukti nereikia, traukiam tiesiai į pasienį, ten - nė gyvos dvasios, tik iš pradžių lietuviškas stulpas kairėje, o po dešinėje lenkų toblyčia. Per Lenkiją varome visą laiką tiesiai apie 10 km link Seivų (ne Seinų!) ir trasos pabaigoje pravažiavę Navinykus, Vaitakiemį bei pasiekę Seivus randame sankryžą Smolanė-Seivai-Punskas. Joje sukame dešiniau link Punsko ir vos pasiekę Vaitakiemį sukame kairėn į vieškelį link Šilainės. Ten jau kaip ir vietoje, ieškome dešiniau jotvingių-prūsų sodybos.

Susitikimo programa kaip įprasta, na gal tik su variacijom (nakvynė ir cepelinai - kaip kolūkio laikais).

Renkamės savarankiškai, kaip kas turi laiko: gal kam į Suvalkus rūpės pavažiuoti apsipirkti (tam gali pri-reikti pagal poreikius maždaug 1,5 - 4 val.), gal į Seinus (jei iš Lazdijų), tikriausiai visiems norėsis pačioje sodyboje pasivaikščioti (yra lankytojų takas, tam gali prireikti nuo 0,5 iki 1 val.), pasirinkti apsistojimui namelį - visa tai reikia susiorganizuoti taip, kad prie stalo galėtume susėsti bent 18.30 val. mūsų laiku (lenkų laiku tai bus 17.30 val.). Tikriausiai visus atvažiavusius pasitiks pats šeimininkas, jis parodys kaip privažiuoti prie pasirinkto namelio ir kur bus balius - latvių namai.

Teritorijos schema (rodyklėmis pažymėtas apžvalgos takas):
http://at8.dzindra.lt/po1983_files/punskas/ipunska_kvietimas_2019_files/image006.gif

Už schemos kokybę atsiprašau, nesu dailininkas ir mastelis tikriausiai pasimetęs (teritorija kelių hektarų).

Dėmesio, atrakcija! Schemoje nėra pažymėta vieno objekto - partizanų žeminės. Kas ją ras pirmas ir nusifotografuos (ant nuotraukos reikia užsidėti laiką), tas gaus šeimininko dovaną-prizą.

20 val. mums patieks cepelinus. Balius, laužas ir muzika bus ten pat - Latvių name, tik gal alus bus kur nors kitur, patogesnėje vietoje, pvz. pilyje arba iškeltoje pavėsinėje su dideliu stalu kairėje.

Kitos dienos rytą bus išvirta kopūstienė ir jau gerai visus atsigavusius šeimininkas pavedžios po sodybą su istoriniais-mistiniais pasakojimais apie garbingus mūsų protėvius prūsus, jų ženklus ir dievus. Iš šių pasakoji-mų visiems turėtų paaiškėti, kas ką ir kaip tada senais laikais padarė ir ko nepadarė, o be to turėtų tapti aišku, kas yra šventa teisybė, o kas tik istorikų pliurpalai. Ir jeigu dar turėsime laiko, tai galės apipasakoti, kokie dievai kiekvienam iš mūsų priklauso ir ką jie lemia: pvz. man priklauso net trys mirties dievai ir tik vienas - gyvenimo. Tačiau tai nieko baisaus, nes paaiškėja, kad pasėjęs mirties, aš gyvuosius prikeliu dar audringesniam gyvenimui. Kažkam, matyt, bus kitaip ir apie tai mes galėsime pasikalbėti, ne tik tarpusavyje, bet ir su dievais. Tad, sudiev ir iki pasimatymo!



P.S. Taip pat skaitykite http://at8.dzindra.lt/ddgb/ddgb.php
žemėlapis https://www.google.com/maps/@54.217848,23.199314,14z?hl=pl
sodybos nuotraukos https://www.youtube.com/watch?v=s4nBG0qrr9s

Audrius

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2019-08-01, 9:56
WWW puslapis

Linas

Na va, čia jau tikrai kito kalibro kūrinys, Bandža, esi tikras plunksnos meistras... tik negirdžiu aplinkui ovacijų ar zvimbiančių kritikos strėlių, nejau visi mūsų leitenantai į atsargą išėjo???

Paskelbta 2019-07-26, 14:52

Bandža

Gavau iš Lino pastabą, kad liūdnus tekstus rašau. Bandau pasitaisyti. Ta proga kilo mintis, kad dauguma mūsų 60-tųjų metų karta, o tai reiškia, kad greitai švęsime šešiasdešimtečius. Ta proga štai toks sveikinimas visiems:

Pirmoji šešiasdešimtečio naktis

Mano kareivėlis šiąnakt sargybą ėjo
Tikėsit – netikėsit, visą naktį piestu stovėjo
Patrankos šaudė, pabūklai griaudė
Mano kareivėlis kas vyksta nesusigaudė

Padangių fėjos apsupo vargšą ir prausė
Tarytum karštų, kaip kokį aviną, brūžino, spaudė
Sumaišė fėjos kareivėliui galvelę
Pagavo į spąstus, tarytum pelę

Dvi stambios burnos užspaudė krūtinę
O dvi smulkesnės laikė jį apkabinę
Šios šlapios sesės kareivėlį taip sugraudino
Kad tas neišlaikęs ėmė ir susisprogdino

Verkė kareivėlis baltos spalvos ašarom
Kol visas suplūkęs paskutinį lašą išlašino
Kai vėtra praėjo, tik tada jis apsižiūrėjo
Kokią pribloškiančią tarnybą per naktį ėjo

Atmintį jis dar bandė nakties vaizdus atgaivinti
Bet veikiai suprato, kad amunicijos atsargas teks atgaminti
Nežinia kada ir vėl į sargybą kareivėliui reiks stotis
Kada iš padangių vėl fėjos pasileis kvatotis

Paskelbta 2019-07-24, 1:06
E-adresas: 4327 [at] inbox [dot] lt

Bandža

Penktadienį buvau nuvykęs į susitikimo vietą - Senovės Prūsų sodybą Punsko valsčiuje. Šeimininkas maloniai viską aprodė. Baliavojimui vietos bent 3 yra, laužą taip pat sukurs ten, kur paprašysime. Sodyboje apie 10 įvairaus dydžio namelių: nuo senovinės medinės prūsų pilies, senovinio prūsų kaimelio su 5 trobomis, iki restauruotos partizanų žeminės. Viskas senovišku stiliumi, tad prabangos nėra: dušas vienas ant visos sodybos ("žalioji kabina", daugumoje namelių nėra vandentiekio, tik bakeliai lauke, ne visur yra ir elektra. Teritorijoje yra keletas tvenkinių, maudytis galime viename, tačiau pirties nėra. Už tai pilna archeologinių paminklų, netgi mistinių dalykų, savininkas apie juos gražiai pasakoje, gali pateikti net astrologines pranašystes pagal horoskopus, sako, kad užsiima ir netradiciniu gydymu.
Į anksčiau suderėtą kainą 15 EUR žmogui įeina nakvynė su balta patalyne, laužas, ekskursija ir rūgšti sriuba rytojaus dieną. Dar užsakiau cepelinų, ir priklausomai nuo to, kiek mūsų bus, kaštai šiek tiek padidės.
Detalesnę informaciją apie tai kaip nuvykti, kada ir kur, ką turėti, pranešiu jau rugpjūčio pabaigoje, prieš pat susitikimą.
AČiū visiems, kas reaguojate į pasiūlymą dėl senų nostalgiškų prisiminimų, biskį gaila būtų Vlado gitarą deginti, juk tiek su ja gerų jausmų ir geros nuotaikos akimirkų buvo išgyventa! Gal dar pagros? Radau kažkokį seną įrašą dar magnetinėje juostoje apie susitikimą prie Vištyčio, gal pavyks perrašyti į šiuolaikinę laikmeną, tai bus galima pasižiūrėti.
Rašykite, kas dar turėtumėte kokių sumanymų, viskam galima pasiruošti!

Paskelbta 2019-07-08, 23:43

Vladas

O dėl istorinių grupės relikvijų, tai kaip tik vakar svarsčiau ar ne laikas jau būtų sudeginti senąją, visus kolūkius ir sborus mačiusią gitarą. Jos dabartinis stovis gan apverktinas . Gal iš ties verta ją atsivežti ir bendrai nuspręsti jos likimą? Laužą tai greičiausiai kūrensime?

Paskelbta 2019-07-08, 23:37

Vladas

Dėkui, Audriau. Novelės - puikus dalykas. Į senatvę visi daromės kiek sentimentalūs ir išmokstame rašyti. Viskas čia puiku.
Kita vertus, artėjant susitikimui būtų gerai daugiau konkretesnės informacijos. Atsimeni kaip telefonu pasakojai kaip ten būtų galima privažiuoti pro kažkokį krioklį, kažką pakeliui pamatyti. Aš girdėjau, bet jau konkrečiai neatsimenu. Priminti grupiokams, kad asmens dokumentus būtina pasiimti tiek sau tiek anūkams, irgi nepakenktų ir tikrai praverstų bent keli žodžiai apie numatomą renginio formatą, nakvyne, maistą ir t.t. Ir gerai būtų visa tai prasiųsti visiema el. paštu.
Dar parašyk kieno adresai tau atrodo įtartini. Pabandysiu paskambinti telefonu.

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2019-07-08, 10:06
WWW puslapis

Linas

Sveikas Audriau,
Dėl adresų tai ir aš matau, kad keli jau pasenėję, tikriausiai Linui su Danguole nebenueina, na dar Vidmantui, nes rašo, kad tokio adreso jau nėra. Deja kol kas kitų tam kart neturiu, bet čia jau jų problema, galėtų ir patys pasirūpinti, kad būtų įtraukti į sąrašus... Tikėkimės kad Jonė bent Vidmantui perduos visą informaciją ... Matau labai stipriai užsiėmei organizacija, sėkmės, taip ir toliau... ir apie tą beveik suamerikonėjusį lietuvį gražiai parašei, tik labai pasidarė liūdna, vargšelis atgulė svetimoj žemėj... gal, sakau, kokių linksmesnių istorijų turi... ir dar nepatikėsi, visai neseniai radau kerzavus batus iš Tauragės „zborų“ parsivežtus, tikra relikvija, tik va, nebepamenu, išmečiau ar dar ne... na gerai einu kitų senų rakandų ieškoti...

Paskelbta 2019-06-29, 13:47
E-adresas: 4327 [at] inbox [dot] lt

BANDŽA

Smarkuoliai visada pataria niekada nežiūrėti atgal, žvelgti tik į priekį ir eiti tik pirmyn. Bet išmintis mums sako, kad būtina atsigręžti, pažvelgti į nueitą kelią, įvertinti, kaip viskas atrodė tada, ir kaip tai atrodo dabar. Pragmatikai vertina padarytas klaidas, daro išvadas ir rašo rekomendacijas. O mūsų širdys, atsigręžę atgal, pajunta atsiminimų grožį ir šiltus jausmus. Kažkas mus vis šaukia sugrįžti į ten, kur jau būta, dar ir dar kartą pajusti tai, ką tada jautėme ir vėl išgyventi visu savo žavumu, su visais skaniais, o gal ir ne visai skaniais prieskoniais. Ir tada atsigręžę mes pajuntame, kad, deja, praeitis niekada nesikartoja, sugrąžinti jos negalima, kad ir kaip tai būtų apmaudu. Jaunystė negrįžta. Ją pakeičia vienas labai kontraversiškas visus atgal atsisukusius apimantis keistas jausmas - nostalgija.
Šias eilute rašau, norėdamas anonsuoti 2019-tųjų metų mūsų susitikimą rugpjūčio 31-rugsėjo 1 d.d., kurį maloningai man pavedė surengti AT-8 susitikimų priežiūros taryba. Susitikimas vyks Punsko krašte, kuris mums jau istoriškai reiškia nostalgiją: deja, dabartinėje Lenkijoje liko dalis mūsų tautos, o ten, dar toliau į vakarus, amžiams pražuvo vakariniai braliukai prūsai. Nostalgiškus istorinius prisiminimus apie tuos laikus mums perteiks susitikimo vietos šeimininkas Petras Lukoševičius http://punskas.pl/istaigos-organizacijos/istaigos/muziejai/prusu-ir-jotvingiu-gyv/, o aš visiems siūlau pasiruošti ir į susitikimą atsivežti kokį nors prisiminimą iš mūsų studijų laikų, kuris paliko įspūdį, kurį galėtume visi drauge kartu dar kartą išgyventi. Gal būt kam nors išliko koks nors daiktas iš tų laikų, kurį būtų smagu apžiūrėti. Kaip pavyzdį galima paminėti tada mums išduotus dar rusiškus diplomus, kurių anūkai tikrai dar nematė.
Aš savo ruožtu aš pažadu pasirūpinti, kad mūsų susitikimo foną užpildytų muzika iš tų laikų, pasistengsiu parinkti 70-90-tųjų metų hitų. Jeigu kas turite kokių senų įrašų - pasidalinkite, gal eitų juos atkurti ir paleisti susitikimų metu.
Anonsą užbaigiu vienu iš savo literatūrinių bandymų nostalgijai įamžinti, kuris gimė apsilankius JAV pas vadinamus dipukus - prezidento Adamkaus kartos emigrantus, kuriuos ji skausmingai lydi visą gyvenimą.

Kaip žmogus amerikonu tapo.
Užaugo lietuvis kaip jaunas ir išvažiavo Amerikon laimės ieškoti.
Patiko jam ta šalis: viskas aišku, paprasta, į vietas lyg į stalčius sudėliota, viskas apskaičiuota ir pamatuota. Visko, ko reikia paduota, ir dar tinkamai dozuota. Žmogus maitinosi pagal grafiką, valgė ir rengėsi tiek, kiek pasverta, įdėta ir apskaičiuota, ir dirbo tiek, kiek numatyta, užsakyta ir gerai apmokėta. Net suvaidinti bet ką žmogus išmoko, ir Holivudo tam net neprireikė: lūpos pačios šiepė brūkšnį nuo ausies iki ausies, ar iki nosies – tiek, kiek tuo momentu reikėjo. Tik žmogus nematė laiko tėkmės, nes nebuvo kada jo matuoti. Žmogus tik nujautė kažkaip, kad laikas bėga, bėga... Lyg ir buvo matyti, kad jis bėga tarpais, atkarpomis, gal etapais, nuo ataskaitos iki ataskaitos.
Bet jautė žmogus, kad iš tikrųjų ne taip laikas bėga, kad jis kažką neša su savimi, rods nusineša kažką, kas nepamatuojama ir neskaitmenizuojama, gal net nematoma, o tik jaučiama, o gal net ir jaučiama tik tai, apie ką niekada ir nebuvo kaip reikiant pagalvota.
Kartą pamatė žmogus gėlę. Ta gėlė buvo tokia paprasta, rodos jų daug čia visur buvo pilna, lyg kokių žibučių miške pavasarį. Tos gėlės buvo tokios pačios kaip čia Amerikoj, taip ir Lietuvoj. Visur jų buvo pilna, jos buvo, buvo. Žmogus praeidamas jas vis matė, matė. Bet staiga jos ėmė ir išnyko. Nieko tokio, lyg ir pamiršta ta istorija būtų likusi, bet kitais metais vėl tos gėlės ėmė ir sudygo. Žmogus net nustebo ir ėmė atidžiau į jas žiūrėti. Jos augo neapskaičiuotos, nepamatuotos, tai šen, tai ten, bet visai netikėtai kur nors išdygdavo ir netikėtai pradingdavo. Žmogus mastė amerikoniškai, galvojo, kaip čia dabar tų gėlių buvimą išmatuoti ir pinigais apskaičiuoti. Ieškojo žmogus mato, gal laipsnio, gal svaro, gal farengeimo, kad viską į nustatytus rėmus sudėtų ir įkainuotų. Ir kiek ilgiau žmogus to mato sverto ieškojo, tuo keisčiau jam tas amerikoniškas visko matavimas ir bizniavimas atrodė. Skaitmenizuotas visas pasaulis rodos gražiai derėjo, tilpo viskas į iš anksto nubrėžtus rėmus, rods viskam viskas buvo rezervuota, apskaičiuota, numatyta, tik va, kažko svarbaus, vertingo ar išsiilgto trūko.
Tada žmogus nusprendė mesti nuo savęs visus rėmus, visus matus ir apmatus. Niekam nesakęs žmogus paliko tą Ameriką, ten uždirbtus pinigus, karjerą, netgi šypseną nuo ausies iki ausies. Žmogus grįžo gyventi ten, kur nėra būtina kažką matuoti, kur nereikia tilpti ar rezervuotis. Žmogus gyveno šalia gėlės, tos pačios kaip Amerikoj, tik neįspraustos į klombą, netaksuotos, nekalorizuotos ir nemodifikuotos. Žmogus gyveno ne dėl pinigų ir darbų jam dėl jų nereikėjo. Žmogus laistė gėlę, ją tręšė ir taip dirbo netgi ne sau ir ne ponui šefui ar normatyvui. Kai ateidavo žiema, gėlė išnykdavo, bet jis tada po sniegu žemę prižiūrėjo, kur ta gėlė augo, šalia jos buvo ir buvo laimingas. Pavasarį vėl gėlė išdygdavo, ir žmogus susiprasdavo, kad vėl laikas bėga. Tik kažkaip kitaip jis bėgo, ne taip, kad kur nors sutilptų, niekur skubėti ir suspėti nereikėjo.
Tas žmogus vėliau vėl grįžo į Ameriką. Jis gavo ten šaukimą, gerą teisingą šaukimą karjerai plėsti ir jam paskirtai vietai užimti. Taip žmogus ir nugyveno Amerikoj, ir karstas jam į pabaigą gražus buvo užsakytas, ir kalbos iš anksto parengtos pasakytos. Tik žmogus jų negirdėjo, jis šaukėsi savo gėlės, tos gėlės, kurios nei užsakyti, nei išsišaukti, deja, negalėjo.
Nostalgija ta gėlė vadinasi. Tai liga. Liga – gėlė, arba gėlė – liga.
Geriau būtų žmogus augęs, kaip jaunas, Lietuvoj, ir tos gėlės nė nebūtų ieškojęs.
Tik ar taip būtų galėję būti?

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2019-05-08, 16:22
WWW puslapis

Linas

Sveiki mielieji ir brangiosios,
kaip begyvenat, kas naujo pas jus ar jūsų apskrity, kaip rengiatės pertvarkyti Prezidento institutą, ar konstituciją... ir dar daug panašių klausimų iškyla, kai taip retai susirašom, o kadangi visų tų reikalų taip greit neaptarsime, siūlau palikti laikinai juos nuošaly ir apsvarstyti tik vieną, bet mums visiems labai aktualų dalyką – AT-8 grupės susitikimo koordinatės 2019 metais; ir jau matau, kaip daugelis linkčioja galvomis, nes jau seniai norėjot visiems apie tai pasakyti garsiai, bet dėl neaiškių priežasčių visą tai dar laikėte savo galvose (visai be reikalo jas tuo apsunkindami), tad negaišdami nė minutės, pasidalinkite su draugais savo mintimis apie mūsų bendrą reikalą, gal kuris jau buvote pažengęs toliau ir subrandinote tikrai rimtas mintis, tad tikrai jau laikas pasiskelbti, idant kiti nebeieškotų, o ir visi tie, kurie dar esate ieškojimų kelyje, nesivaržydami pasidalinkite savo mintimis apie gal kur nužiūrėtą, širdžiai mielą pasaulio kampelį susitikimui su draugais, kad ir kur jis bebūtų... per artimiausias dvi savaites!

Iki greito susirašymo
Linas

Paskelbta 2019-02-16, 10:53

1010LT 101AL 41AT8

SU VASARIO 16

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2018-09-05, 12:37
WWW puslapis

Linas

Sveiki,
dar kartą dėkoju Laimai ir Alvydui už mūsų tradicijų saugojimą ir plėtojimą, o visus dalyvius ir ne tik, kviečiu lankytis atnaujintame puslapyje ir susirasti save arba kitus...

Vieta: Vilnius - Paskelbta 2018-07-05, 15:39
WWW puslapis

Linas

Sveiki visi,
kaip einasi, kaip sekasi ruoštis ateinančioms šventėms, ar jau visi pasikartojot himno žodžius, ar jau visi suplanavot aplankyti Žemaitiją, taigi, vardan jos, vienybė težydi...

Paskelbta 2018-05-18, 10:23
E-adresas: laima [at] sistema [dot] lt

Laima

Kviečiame visus grupiokus, jų antras puses, vaikus, anūkus į 2018 metų susitikimą, kuris vyks 2018-09-01 sodyboje 'Gervių gūžta'.
www.gerviuguzta.lt.
Laima ir Alvydas

Paskelbta 2018-02-16, 13:16

Bandža

Mieli ir mielės,

Sveikinu visus su šimtąja vasario 16-tąja!

Mes vis dar laimime prieš pasaulį , apsisaugoję nuo dubel „v“. Mes vis dar esame archaiški ir nudobtume bet kokį Brunoną, kuris bandytų mums ją atnešti. Šiandien mūsų bažnyčiose skamba varpai, visam pasauliui primindami viduramžius ir kartu pasakydami, kokie maži mes esame toje pasaulio varpinėje. O kažkada mes buvom dideli. Mūsų bočiai girdė pačius ištvermingiausius pasaulio žirgus nuo Baltijos iki Juodosios jūrų. Mes nugalėjome kryžiuočius Vakaruose ir komunizmą Rytuose. Bet tai buvo laikai, kai mes iš tikrųjų buvome reikšmingi savo buvimu visam pasauliui. Dažnai susimąstau, kodėl mes likome tokie mažiukai, kaip mes sunykome? Ir turiu labai nusivilti prisipažinęs, kad patys tokie pasidarėme, užsidarydami savo tautiškumo kiaukute. Kol mes žvelgėme į pasaulį plačiai, kol mūsų valstybinė kalba buvo suprantama visiems kaimynams, mes buvome matomi ir buvome lyderiai. XX a. tautiškumo idėja nužudė mus, nes mes ją priešpastatėme pasauliui. Su šia idėja, mes iškovojome trapią nepriklausomybę, ant kurios šiandien gali nusišaipyti bet kas: nuo anglų kriminalistų iki Širako „praleistos progos patylėti“, nuo batiuškos elektros iki Kaliningrado „Iskanderų“. Deja, patys to prisišaukėme. Mąstydami apie šį nežinia ko vertą šimtmetį, kurio daugiau kaip pusę praleidome vergovėje, nesidžiaukime pasiekimais, neužsidarykime savo mažajame pasaulėlyje ir neapsiverkime pačių savęs graudinimuose. Žvelkime į pasaulį plačiau ir atviriau, būkime jo dalis. Matykime, kas dedasi aplinkui ir ieškokime savo manevrų, kaip kadaise Žalgirio mūšyje. Telkime viso pasaulio gerąsias jėgas, vertinančias tikrąsias vertybes. Pakantumas ir tolerancija – štai tas kelias, kuriuo ėjome kažkada, sugebėdami sutelkti net ir skirtingų tikėjimų tautas vieningam supratimui, ir kuriuo turime eiti dabar. Dirbkime pasauliui tuos darbus, kurių nepadaro didieji: ginkime Žmogaus teises, humanizmą, demaskuodami visus jo cinikus, kad ir kur, ir kokie dideli jie bebūtų. Tai mūsų kelias - Pasaulio vienybės kelias!

Į sveikatą visiems

Paskelbta 2018-02-15, 11:13
WWW puslapis

Linas

1009LT 100AL 40AT8

... taigi su tuo šimtmečiu mieli kolegos!!!
Galvodamas ko čia Jums palinkėti ta proga, visai atsitiktinai užkliuvau už tokio, jau archyvinio, teksto, jau beveik kaip deklaracijos, ir nepretenduodamas į literatūrines aukštumas, bet ir nebesikuklindamas, noriu jį pateikti Jums, kaip jaunystės prisiminimą, kaip viltį į kažką naują...


Prisiminus Maironį

Skrenda aras aukštai
Virš gimtųjų laukų,
Neša dainą tvirtai
Ant galingų sparnų.

O tos dainos širdingos
Jų klausais amžinai,
Būna linksmos graudingos,
Gal pravirks milžinai.

Bet galiūnai neverkia,
O ryžtingai kovoja,
Už kiekvieną kertę,
Kai jų žemė vaitoja.

Jau ne tie milžinai
Šiandieną kovoja,
Ne tie darbai,
Ne tie vardai
Jų širdyse liepsnoja.

Ar besugrįš Tėvyne,
Tavo tautos galybė?
Ar besugrįš Gimtine,
Tavo gamtos grožybė?

Slinks amžiai praeitin
Suraukę rūstų veidą,
Mirs seniai, gims vaikai
Sukurs jie savo dainą.

1976

Paskelbta 2017-11-03, 12:16
WWW puslapis

Linas

Sveiki kolegos,
sudėjęs vaizdelius už 2017 metus dar peržvelgiau susitikimų sąrašą ir likau nemaloniai nustebintas, kad mūsų istorijoje vis dar yra baltų vietų, tad siūlau nepasikliauti vien tik prof. Mažyliu, bet pasirausti savo archyvuose ir Lietuvos Šimtmečiui užpildyti visas esamas spragas. O jų ne taip ir mažai: visiškos juodosios skylės „1988 m. PUNIOS ŠILE pas Vidą“ ir „1992 m. JONAVOJE pas Vladą su rinkimine programa“, o ir „1989 m. VIŠTYTYJE pas Audrių su kultūrine programa“, tik viena nuotraukėlė ir jokios kultūrinės programos, kur tai matyta, ką tie fotografai sau galvoja... o ir visokie kitokie nepublikuoti vaizdeliai... tad visiems rankoves pasiraitoti ir ieškoti, ieškoti, ieškoti!

Lapas 1 of 2   Kitas »   

[ Prisijungti ]



atgal namo viršun